1.ASMENINIAI DUOMENYS.
1.1.Tik tokia asmeninė informacija, kurios pakanka asmens indentifikacijai gali būti laikoma ASMENINIAIS DUOMENIMIS.
Kuo daugiau informacijos kaupiama, tuo lengvesnė darosi identifikavimo procedūra. Anksčiau asmens duomenų subjektas galėdavo stebėti savo duomenų judėjimą, spračiai plečiantis informacinėms technologijoms bei populiarėjant internetui, tai darosi vis sunkiau. Internete didelė dalis informacijos yra surenkama ir apdorojama būdu, kuris yra nematomas duomenų subjektui. Interneto vartotojas net nenutuokia apie tai, kad jo asmeniniai duomenys buvo surinkti ir vėliau apdoroti bei gali būti naudojami nežinomiems tikslams. Duomenų subjektas nieko nežino apie apdorojimo procesą ir nieko spręsti apie jį negali. Papildoma rizika atsiranda tuomet, kai duomenys, surinkti interneto vartotojui atliekant naršymo veiksmus, gali būti susieti su kita turima informacija apie tą patį vartotoją.
1.2.Asmeniniai duomenys - tai vardas ir pavardė, nuotrauka, e.pašto adresas, banko duomenys, pastabos socialinių tinklų svetainėse, informacija apie sveikatą arba kompiuterinio internet protokolo (IP) adresas ir kt.
2.IP ADRESAI.
2.1.IP Adresai - priskyrimas '' \indentifikuotinam asmeniui\" yra dvejopas. Šiuo tikslu būtina išskirti dvi IP kategorijas:
- judrius (dinaminius),
- fiksuotus IP adresus.
Dinaminiai IP adresai indikuoja duomenų judėjimo maršrutą, kurį apibrėžto apsilankymo tikslais kiekvienam naudotojo kompiuteriui priskirai IPT. Tretieji asmenys IP adreso pagalba gali nustatyti tik IPT tapatybę. IPT IP adresą gali susieti su konkrečiu interneto naudotoju ar kompiuteriu ir atskleisti naudotojo tapatybę. Europoje IP adresus skirsto RIPE NCC organizacija, kuri savo ruožtu išskiria mažesnes adresų sritis lokalioms IP adresus skirstančioms organizacijoms, vadinamoms LIR (Local Internet Registries). Kuomet interneto vartotojas (privatus asmuo) jungiasi prie interneto, jis naudojasi kai kurių organizacijų paslaugomis. Šios organizacijos turi galimybę atlikti įvairias duomenų registravimo ir apdorojimo operacijas (pvz.telekomunikacijų operatoriai registruoja sujungimus, interneto paslaugų tiekėjas registruoja aplankytas interneto svetaines ir t.t.) ir tai gali būti susiję su asmens privatumu.
2.ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS ĮSTATYMAS.
2.1. Visi turi teisę į asmens duomenų apsaugą.
Pagal ES įstatymus asmens duomenis galima teisėtai rinkti tik laikantis griežtų sąlygų ir teisėtais tikslais.Asmenys ir organizacijos,renkančios ir tvarkančios asmeninę informaciją,privalo ją saugoti nuo piktnaudžiavimo ir gerbti tam tikras savininkų teises,kurias užtikrina ES įstatymai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMAS 1996 m. birželio 11 d. Nr. I-1374 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis 1. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.
Asmens duomenų saugumo problemos
1.ASMENINIAI DUOMENYS.1.1.Tik tokia asmeninė informacija, kurios pakanka asmens indentifikacijai gali būti laikoma ASMENINIAIS DUOMENIMIS.
Kuo daugiau informacijos kaupiama, tuo lengvesnė darosi identifikavimo procedūra. Anksčiau asmens duomenų subjektas galėdavo stebėti savo duomenų judėjimą, spračiai plečiantis informacinėms technologijoms bei populiarėjant internetui, tai darosi vis sunkiau. Internete didelė dalis informacijos yra surenkama ir apdorojama būdu, kuris yra nematomas duomenų subjektui. Interneto vartotojas net nenutuokia apie tai, kad jo asmeniniai duomenys buvo surinkti ir vėliau apdoroti bei gali būti naudojami nežinomiems tikslams. Duomenų subjektas nieko nežino apie apdorojimo procesą ir nieko spręsti apie jį negali. Papildoma rizika atsiranda tuomet, kai duomenys, surinkti interneto vartotojui atliekant naršymo veiksmus, gali būti susieti su kita turima informacija apie tą patį vartotoją.
1.2.Asmeniniai duomenys - tai vardas ir pavardė, nuotrauka, e.pašto adresas, banko duomenys, pastabos socialinių tinklų svetainėse, informacija apie sveikatą arba kompiuterinio internet protokolo (IP) adresas ir kt.
2.IP ADRESAI.
2.1.IP Adresai - priskyrimas '' \indentifikuotinam asmeniui\" yra dvejopas. Šiuo tikslu būtina išskirti dvi IP kategorijas:
- judrius (dinaminius),
- fiksuotus IP adresus.
Dinaminiai IP adresai indikuoja duomenų judėjimo maršrutą, kurį apibrėžto apsilankymo tikslais kiekvienam naudotojo kompiuteriui priskirai IPT. Tretieji asmenys IP adreso pagalba gali nustatyti tik IPT tapatybę. IPT IP adresą gali susieti su konkrečiu interneto naudotoju ar kompiuteriu ir atskleisti naudotojo tapatybę. Europoje IP adresus skirsto RIPE NCC organizacija, kuri savo ruožtu išskiria mažesnes adresų sritis lokalioms IP adresus skirstančioms organizacijoms, vadinamoms LIR (Local Internet Registries). Kuomet interneto vartotojas (privatus asmuo) jungiasi prie interneto, jis naudojasi kai kurių organizacijų paslaugomis. Šios organizacijos turi galimybę atlikti įvairias duomenų registravimo ir apdorojimo operacijas (pvz.telekomunikacijų operatoriai registruoja sujungimus, interneto paslaugų tiekėjas registruoja aplankytas interneto svetaines ir t.t.) ir tai gali būti susiję su asmens privatumu.
2.ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS ĮSTATYMAS.
2.1. Visi turi teisę į asmens duomenų apsaugą.
Pagal ES įstatymus asmens duomenis galima teisėtai rinkti tik laikantis griežtų sąlygų ir teisėtais tikslais.Asmenys ir organizacijos,renkančios ir tvarkančios asmeninę informaciją,privalo ją saugoti nuo piktnaudžiavimo ir gerbti tam tikras savininkų teises,kurias užtikrina ES įstatymai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1996 m. birželio 11 d. Nr. I-1374
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis
1. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.